2009 m. gegužės 1 d., penktadienis
Kambodžos viltis
Rytas, dušas, kava, dūzgiantis svečių namų restoranas, tuk tuk (nežinančių, kas yra tuktukas, matyt nėra, ačiū Starkui, bet jei netyčia kas nežiūri TV,tai tokia karieta, tempiama motociklo) vairuotojas Sanit, jau pažįstamas iš vakar. Duodam jam užduotį -nuvežti iki Pnom Penio menų koledžo. Sanitas sakosi žinaąs, kur mums reikia, bet paskui pasirodo,kad tą, kurį žino - ne tas, kurio musm reikia. Sustojame pasiklausti kelio, gauname labai tikslias instrukcijas, nubraizytas ant lapo, kaip nuvykti i reikiama tashka ir imames rodyti vairuotojui kelia jo gimtame mieste:)
Dardame jau koki pusvalandi, nosi riecia kvapai ir kelio dulkes, balti lininiai marskiniai jau seniai nebe balti. Abieju. Koledzo nerandame. Rajonas toks,tarkim kaip Vilniaus Perkunkiemis - statybos isibegeje, salia lusnos su bananu pardavejais, aplinkui laukai - kaip Siauliuose Kvieciu gatveje. Nepanasu, kad cia galetu buti Karaliskasis menu koledzas, bet po dar penkliolikos minuciu tik musu su Aiscui deka (Samitas jau beveik verkia, nes nezino, kur mus vezti,nes sitam rajone niekad nebuves) idardame i alia kareiviniu teritorija, kur ir yra Karaliskasis menu koledzas.
Iki siol nesuprantate, ko mes ten, abu didus meno myletojai, trenkaimes? Ogi sugalvojome, kad reikia kiek peno musu sieloms ir uzsinorejome pamatyti,kaip kambodzieciai mokosi shokti,vaidinti ir pan. Kadangi viskas vyksta atvirame ore, tokioj pavesineje, tai galima laisvai stebeti ir grozetis.
O grozetis yra kuo: grazios mergaites - nuo mazyciu iki paaugliu - susikaupe, blizganciom akim raito pirstus ir suka kojas, mokosi apsaros - tradicinio khmeru sokio. Sokis elegantiskas, sudetingas, kiek supratau, reikalaujantis atsidavimo. Nieko cia tokio,pasakysit, visam pasaulyje mokosi sokti zmones. Bet su Kambodza kiek kitaip - Khmer Rouge rezimas rove visas imanoma kulturos saknis, bet ka, kas buvo nors kiek tradicishka, bent kiek dvasinga. Tai dabar zmones atitoko ir puole speriai mokytis pamirstu tradiciju, kol jos dar visai nenumire.
Ziuredama i tuos atsidavusius sokiui vaikus pamaniau, kad sita salis dar turi vilties.
Taigi, musu kelione nenuejo perniek. Maza to, musu vairuotojas Sanitas susigunde ir pats savo vaikus leisti i ta menu koledza ir pazadejo vakare pasitarti su zmona:)
Sanitas atgalmus veze jau nebebijodamas pasiklysti, vaziavome didingu Hanoi bulvaru, kuri galite matyti nuotraukoje:)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Tos oranzines dulkes toki dailu atspalvi veidui suteikia. Gal sveikiau, nei soliariumas, ka? :)
AtsakytiPanaikintiTaip, cia tas purškiamas soliariumas Vokiečių gatvėje, kur keletas mano kolegių, dėl suprantamų priežasčių, neminėsime vardų, dažnai lankosi, patentą gavo is Kambodžos, Hanoi gatvės purškiamo rudumo profilaktoriumo.
AtsakytiPanaikintipaskaicius si posta, manyje atgime choreografas... :)
AtsakytiPanaikintiO tuo tarpu dominuojantis choreografas maždaug prieš mėnesį įsikūrė vileikoj ir jūs su Jurga dabar plėšiat polkas, kepurines, kadrilius, polonezus, valsus ir šokius su kardais po visą namą. Nors Choreografas žodžių moka radikaliai mažiau, negu Idzelevičienė, bet pavaro ne ką prasčiau, ar ne? :)
AtsakytiPanaikintiLabai grazu. Puikiu momentu pagavote. Buciau labai norejusi vaziuoti kartu:)
AtsakytiPanaikinti