Neturėk pinigų, bet turėk daug draugų, kaip sako mano mama. Per draugystės, giminystės ir internetinių pažinčių liniją atvykom į Berlyną pas Rositą ir čia sau gražiai pratinamės prie Europos.
Pradėjom pratintis prie Europos jau "AirBerlin" lėktuve iš Bankoko - po Azijos svetingumo, vokietės stiuardesės, tos pačios tautybės keleiviai - visi susiraukę kaip džiovintos slyvos - mums nelabai svetingi pasirodė.
Didžiausias malonumas skrydžio metu buvo...pomidorų sultys! Taip taip, kai pamatėm pakelį "Tomaten Saft" ant staliuko su ratais, abiems susirinko daug seilių burnoje, supratom, kad devynis mėnesius negėrėm pomidorų sulčių. Tai kad dėjom - po dvi stiklines su druska ir pipirais...
Berlyno šaltukas nuteikė maloniai. Iš pradžių atrodė, kad net visai nešalta. Nu, tas šaltukas - plius šeši. Dabar jau man kuo toliau, tuo šalčiau darosi.
Kitas prabangus malonumas - švara, namų aplinka, kvepianti patalynė ir mirtina tyla naktį - jokio tuktukų garso, jokių cikadų, jokios ošiančios jūros...
Ir dar didesnė prabanga: Kalėdos. Kalėdiniai turgūs Berlyne mus verčia iš kojų. Karštas vynas, jegertee, bulviniai blynai ir dešrelės su kopūstais spaudžiant šaltukui ir šviečiant saulei - dar suvokiama, bet kai pamačiau čiuožyklą, tai sušukau balsu..dar prieš 24 valandas ėjau pusryčiauti su šlepkėm, o dabar štai, čiuožykla....Nuostabus tas pasaulis..
Jūs visi jau mums rašote, kad nesitiki, kad mes grįžtame ir kad kaip greitai laikas praėjo. Mums irgi nesitiki. Mes jaučiam, kaip kosminiu greičiu Azija nuo mūsų tolsta: persuktu laiku, besisukančiu mūsų biologiniu laiku, klimatu, žmonių šypsenomis...
Giliai įkvėpiam ir rytoj jau skrendam namo, į Lietuvą. Iki greito.