Po dvylikos dienų Lietuvoje

• vis dar esame lepinami savų namuose Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje,
• negalim atsikalbėti su draugais ir po susitikimų derinam kitų susitikimų laiką,
• kol kas dar nesuprantam, kaip įmanomas toks gamtinis procesas, kai temperatūra nukrenta iki minus 16C. Mumi labai šalta.
• Tačiau daugiau dėl klimato nesiskundžiame. Taigi visi žinome, kur gyvename. Pakanka pasižiūrėti į šeštos klasės geografijos vadovėlio I dalį, kur parodyta, kokiu kampu į Saulę yra atsisukusi Lietuva gruodžio mėnesį, kad nustotum skųstis.
• Pasitvirtinom hipotezę, kad Baltijos jūra yra gražiausia beveik pasaulyje, nepaisant to, kad jos vandens temperatūra žiemą-vasarą yra maždaug panaši.
• Stebimės, kokie velniškai geri namie keliai ir kad 100 km galima nuvažiuoti per mažiau nei valandą (!!!).
• Kainos mus visgi stebina. Už tai ką gauname Lietuvoje mokame daug.
• Dar norime pasisakyti, kad matėme daugiau signalų, jog krizės nėra, negu, kad ji yra.
• Taigi, jaučiamės pakankamai gerai. Nežinom, kiek ilgai tai tęsis, linkime sau, kad ilgai.
• Ir dar: jau beveik baigėme rengti dovaną savo dienoraščio skaityojams - e-knygą (vaje, kaip prabangiai skamba) apie savo devynių mėnesių vojažus Pietryčių Azijoje. Ketiname ją išsiųsti po Kalėdų prieš Naujuosius. Siųsime visiems, kas brūkštels mums, kad pageidauja. Mūsų adresas: dvieseazijoje eta gmail.com