2009 m. gegužės 21 d., ketvirtadienis

Auga šitaip va ir va kaip

Mus, vidurinių platumų gyventojus, kurių žinios ir empirinė patirtis apie turtingą tropikų florą ir fauną yra itin skurdžios, vis dar stebina viskas iš gamtos. Kad dabar mangų sezonas ir juos valgome kasdien, jie prisirpę, sultys bėga per rankas, kai lupi, o įsidėjus į burną ištirpsta, nerašysiu. Nerašysiu ir kaip saugomės, kad kokosai nenukristų ant galvos, kai vaikštome palmių giraitėse, nes jų čia išvis galybė ir nesibaigiantis sezonas. Kad svečių namų kambarius, kuriuose apsistojam, turime dalintis su driežiukais, skruzdėm žiogais, uodais ir dar daugeliu kitų, kurių net nematome, tai čia irgi ne naujiena. Nustebina paprasti dalykai, pavyzdžiui, kavos plantacijos. Jos tokios sodriai žalios, pupelės sirpsta saulėje, važiuojant pro krūmelius gali net pajausti, kaip sirpsta kavos aromatas. Bolaven plynaukštėje, Laose, besimakaluodami po kavos ir arbatos plantacijas, sutikome olandą, išprotėjusį kavos manjaką vardu Cornelius, bet, sakė jis, geriau jį vadinti Coffee. Jis mus pavaišino stebuklingai stipria, tik ką jo paties didelėje keptuvėje paskrudinta kava. Sakė, kad jam labiau patinka, kai gali tik sau paskrudinti nedidelį kiekį, nes tik nedaug pupelių gali iki maximumo užkaitinti, o paskui staiga atvėsinti. Taip išsilaiko geriausias aromatas. Tiesa. Niekad nesusimąstėte, kodėl anarkardžių riešutai, kuriuos visas kitas pasaulis vadina cashew, tokie brangūs? Ogi todėl, kad tas riešutas, kurį mes vagome jau apdorotą, yra tik vaisiaus kotelio vidus. Žodžiu taip, cashew vaisius yra geltonas, rūgštus, beveik niekur nepanaudojamas (įsidėjus į burną rūgštumas sutraukia), naudongoji dalis yra tik vaisiaus kotelis. Tas tamsus kotelis nupjaunamas ir ilgai džiovinamas. Kai važinėjome po Kambodžos rajoną, kur daug tų riešutų augina, aš vis stebėjausi – kodėl tie žmones akmenis džiovina. O ten, pasirodo ne akmenys, o pilki cashew koteliai džiūsta. Kai sudžiūsta, kotelis perskeliamas ir jame esantis minkštimas ir yra riešutas. Dar kotelio apvalkalas panaudojamas fejerverkams gaminti, nes yra kaučiukinis. Orchidėjos ant kiekvieno kampo jau nebestebina, bet vat tikri lietuviški jurginai prie tvoros – nustebino. O štai bičiulis, kuris mane nemaloniai nustebino. Gal ir gerai, kad ne tropikuose gyvenu.

3 komentarai:

  1. vos tik vienas iš pažintine prasme vertingiausių postų, - 0 komentarų... ačiū, tautiečiai, ačiū! kita vertus, pupeles vėduojantis olandas toks, tsakant, keistas olandas... o jei tai vietinė olando, vardu coffee, boba, taip ir parašykit. ačiū dar kartą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. sveiki!
    super ispudziai is Laoso, gaila, kad mes ji aplenkem. dabar galim tik skaityt Jusu ispudzius ir pavydet :)
    kur ketinat toliau traukt? ar jau nusprendet, kiek is viso keliausit? mes liepos pradzioj jau baigsim savo nuotykius Azijoj ir veliau jau seksim Jus is Vilniaus.

    linkejimai is Berastagi, Indonezijos!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Taip, tas pupeles veduojantis olandas yra olando zmona, del kurios jis pasiliko Laose:) Toks faktas, o tolimesnius vertinimus kiekvienas pasidarykim individualia. Kotryna, po Laoso birzelio pradzioje keliames i Vietnamo siaure ir menesi leidziames zemyn iki Saigono. Is Saigono skrendam i Kuala Lumpura ir menesi narsom Malaizija ir Singapura. Po to dar menuo Indonezijoje. Pagal sio momento plana griztame rugsejo pradzioje. O del Laoso, tai jis tikrai superinis. Absoliuciai kitoks, nei isivaizdavome, pvz, svarus, organizuotas, civilizuotas, labai padoriai rezervuoti zmones ir labai sodri gamta. Mums cia velniskai patinka. Problema tik viena - ypatingai suletejom. Taip isiciklinom i nieko neveikima, kad net nenoriu pasakot. Bet tai irgi veza:)

    AtsakytiPanaikinti