Puse salos per puse dienos

Trekinimu to nepavadinsi, tiesiog buvo letas letas ejimas i virsu, o paskui greitas nusileidimas. Tik, deja, per pati vidurdieni. Taip save kankinome, nes labai uzsigeideme pamatyti arciausiai esancias salos izimybes. Ju nedaug, bet, sake lankstinukai, labai vertingos. Pirmos dvi, kuriu siekeme buvo Nagyuang terrace - apzvalgos aikstele, kurioje atsiveria neispasakytas vaizdas i sala, kita - banginio skeletas. Na, galvojame, del tokiu reikalu verta ir paprakaituoti.

Is pradziu nepastebejome pasukimo prie banginio skeleto, hm, kazkaip keistai pasirode, bet kopeme toliau, pasiekeme kalno virsun ir jau ishsvajotoji terasa turejo buti visai cia pat....ale tai kai terasos vietoje, pasirodo, stukso viesbutis, o Nanguyan terrace yra ne kas kita, o restorano pavadinimas:) Tiesa, restoranas vertas demesio.

Tai cia kiek ir pasedejome, net spejome nusnusti, taip tyliai ramiai, neknarkeme, o su akiniais nuo saules net ir niekas nepastebejo. Kiek pasimaude ir pamate Thai undinele (zr. apacioje) leidomes toliau i banginio skeleto paieskas. Kai takelis i sia izimybe buvo aptvertas spygliuota viela, jau bites kazka itare, bet mes uzsispyre kopeme kopmeme ir....vel priejome viesbuti:) O banginio skeletas buvo salia viesbucio registraturos numesti keli kaulai, dideli, tai gal ir banginio:)

Bet tikrai nesigailime savo zygio, nes kazkaip netycia apejome puse salos.

Beje, saloje susidureme su vienu dideliu pavojumi - stengiames nevaikscioti po kokoso palmemis, nes krentantys kokoso riesutai gali net zmogu uzmusti:)