2009 m. balandžio 19 d., sekmadienis
Vaivorykštės miestas
Ryžausi nusigauti iki Mae Hong son. Ryžausi, nes visi jau labai gasdino, kad kelias status, posūkingas ir oi kaip baisu juo važiuoti. Sako, jame yra netoli dviejų tūkstančių posūkių.
Kelias iš tiesų įspūdingas, kiekvienas kalnų vaizdas vertas milijono, bet, aš tikrai esu mačiusi baisesnių kelių, pavyzdžiui Maljorkoje, ypač kai Martynas vairuodavo:))))
Mae Hong son - mažas ir jaukus, beveik be turistų (nes tik nedaugelis ryžtasi važiuoti tuo keliu, neva tai). Garsus dviem šventyklomis centre - viena auksine, kita sidabrine, kurios įjungiamos tik sutemus ir po valandos išjungiamos:)
Ir, aišku, garsus kalnų vaizdais. Oi, kaip lygumų vaiko akis ilsisi į tuos kalnus bežiūrint. Aišku, budistai įsikūrė pačioje kalno viršūnėje, su pačiais nuostabiausiais vaizdais - jai grožintis lengva patirt nirvaną. Kalno šlaitai nusėti sausais lapais - čia pats karštymetis, tai kartais atrodė, kad esu ant Gedimino kalno rudenį.
Kol užpūškavau peščiom į kalną, sukaitau, tai puoliau gaivintis įvairiais gaiviaisiais gėrimais, kaip pavyzdžiui, fanta. Kur buvęs, kur nevuvęs lietus užklupo, tai pasislėpiau po medžiu. Šalia prisėdo oranžinis jaunas vienuolis, irgi gėrė fantą. Taip pasedėjom su oranžiniais gėrimais, kol praskaidrėjo.
Tada kalnai padovanojo man vaivorykštę, tokią ryškią,pilną, nuo krašto iki krašto, kaip tik vaikystės piešiniuose vaizduodavau. Ech, kaip gaila, kaip gaila, kad foto technika nėra tokia tobula kaip žmogaus akis (aišku, ir fotografas toks...).
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą