Gyveno sau kalnuose miestukis, mažuts, gražuts, gyveno vietiniai Šan - tajai su birmietiškomis priemaišomis. Kalnuose augino kavą ir vargo nematė, kol pakeliui iš Kabulo į Goa, matyt, beklaižiodami po regioną užklydo hipiai – vokiečiai, amerikiečiai, daugiausiai. Ir padarė iš miestukio didesnį miestukį su hipiška atmosfera ir atsipūtimu ore. Toks yra Pai. Kadangi jis vis populiaresnis ir populiaresnis tarp turistų, tai, pavyzdžiui, pernai, miestelyje atsirado net dvi 7 eleven parduotuvės (kas nebuvo amerikėj, 7 eleven, toks mazas, bet patogus supermarketukas, dirbantis visą parą, prilyginčiau jį „Statoil“ parduotuvėms), be to, yra net du viesoforai, o tai jau rodo, kad miestelis gerokai išsiplėtė, praturtėjo.
Atmosfera čai puiki, visi vaikšto taip lėtai, kad net vos kojas pavelka.
Miestelio stilius – mediterranian thai. Tikrai, toks naujas stilius turėtų būti išrastas, nes grožio pajautimas ir romantika – viduržemiškas, europietiškas, o atsipūtimas – tailandietiškas. Labiausiai mane sužavėjo miestelio durys ir kėdės. Jie kaip susitarę visi turi stiliovas duris, ar vartus ir nenusakomo amžiaus, bet irgi gerokai stiliaus paliestas kėdes. Tuodu objektus ir stebėjau visą laiką.
Pavyzdžiui, šitos: nuotrauka spalvota, jei ką, čia vietinio laikraščio redakcija.
O šitų tai išvis nekomentuosiu, nes man jos tobulos, vien dėl spalvos.
Ir kėdės - tobulos.
Ir dar vienas nuotykis – visą naktį man nedavė miegoti gecko – mes jums dar nesakėme, bet mus gecko persekioja jau du mėnesius. Jis gal su mumis keliauja kuprinėj, ar ką. Gecko – vietinė įžimybė, driežas. Bet naktimis prabyla jis žmogaus balsu – lyg vaikas žagsėtų, lyg kokia aikštinga blondinė sakytų nee-a. Nu, šeip tai žiauriai juokingai jis prabyla. Ir kaip tyčia mano namelio sienoje, visą mielą naktį žagsėjo.
O ryte kaimynas pasirodė.
Bet čia, pasirodo, ne gecko, kitas kaimynas iškišo savo melyną galvą į verandą, nu žodžiu, čia tokių gražuolių apstu, tik spėk sveikintis. Tai ir su šituo - pasisveikinome ir išsiskirstėme, kas sau: aš – toliau į kalnus, jis – toliau į namelio sieną. Tikiu, kad dar pasimatysim.
O šitų tai išvis nekomentuosiu, nes man jos tobulos, vien dėl spalvos.
Ir kėdės - tobulos.
Ir dar vienas nuotykis – visą naktį man nedavė miegoti gecko – mes jums dar nesakėme, bet mus gecko persekioja jau du mėnesius. Jis gal su mumis keliauja kuprinėj, ar ką. Gecko – vietinė įžimybė, driežas. Bet naktimis prabyla jis žmogaus balsu – lyg vaikas žagsėtų, lyg kokia aikštinga blondinė sakytų nee-a. Nu, šeip tai žiauriai juokingai jis prabyla. Ir kaip tyčia mano namelio sienoje, visą mielą naktį žagsėjo.
O ryte kaimynas pasirodė.
Bet čia, pasirodo, ne gecko, kitas kaimynas iškišo savo melyną galvą į verandą, nu žodžiu, čia tokių gražuolių apstu, tik spėk sveikintis. Tai ir su šituo - pasisveikinome ir išsiskirstėme, kas sau: aš – toliau į kalnus, jis – toliau į namelio sieną. Tikiu, kad dar pasimatysim.
Pranešimai
tos mėlynos durys tikrai labai mediterranean... nors už jūjų turbūt tik tūlikas, atrodo, kad praversi ir pro plyšį pamatysi adrijos jūrą ir tavernos kampą.
AtsakytiPanaikintitiesa, kur aistis? :))
taigi medituoja sau baltais rubeliais pasidabines :) Oi, sukele Aistis mums minciu su ta savo meditacija... :))
AtsakytiPanaikintikiaulia
Kiaulia, nepavydėk :)
AtsakytiPanaikintiNe, galvojom, reikia Lietuvoje atidaryti depresines meditacijos centra. Uzdaro tave 10 dienu, turi atsinesti 3 poras juodu rubu ir t.t. 10 valandu savigniuzdos per para ir programai pasibaigus esi pasirenges. :×
AtsakytiPanaikintikiaulia