Tuki tuki Laimona su Martynu

Pirmame pietų Vietnamo mieste Hue susitikom su Laimona ir Martynu, Sraigėm, kurios keliauja trečiadieniais. Sraigės buvo tokios smagios, kad daugiau laiko praleidom vietinėj valgyklėlėj prie pokalbių apie esmę, nei dėdami varneles ant Hue svarbybių. Sraigės mums papasakojo vieną esmę apie slėpynes Azijoje. Esmė paprasta. Visi mes turime vertų dalykų. Pavyzdžiui, kompai, fotoaparatai, kameros. Kai išeinam iš savo viešbučio kambario, tuos dalykus pasiimame su savim, net jei jų ir neprireiks, nes taip dalykams saugiau. Po mėnsių kelionės tai galų gale užknisa, nes sunku nešiot, ir vietoj to kad pasiimtume, dalykus suslapstome kambaryje. Rita ir aš pavyzdžiui, kompą kišam po patalais arba į šiukšliadėžę. Sraigės darė panašiai. Iki tol, kai juos pristukalino. Kompas, dokai ir ir t.t. buvo pagalvėse. Kai Sraigės grįžo į kambarį po dienos tyrinėjimų, visą patalynę rado pakeistą, o visus dalykus sukištus atgal į pagalves, tik dabar pagalvių užvalkalai buvo jau šviežūs :) Gyti, man tai priminė Tavo story apie lėlę, supintą iš Tavo drabužių Egipte :) Ir tai dar kartą patvirtino mano Senelio įžvalgą, kad tie, kas rimtai nori paimti tavo turtą, gerai suvokia tavo mąstymą, net jei manai, kad esi „out of the box“ mąstytojas. Žinau, kad yra ir liūdnesnių slėpynių pabaigtuvių. Bet tais liūdnesniais atvejais gal padės Bruce Lee, kuris sakė arba kažką atkartojo – tobula yra ne tada, kai nebeturi ko pridėti. Tobula yra tada, kai nebeturi, ką atimti :) Nepaisant to, norėčiau, kad namo grįžtume dalinai/gerokai netobuli ;)