Rudeninis derlius

Banaliausias pavadinimas prasidėjus rugsėjui, bet jis geriausiai tinka apibūdinti interneto gėrybėms, kurias pastarasias dienas raškau.

Ir kaip kitaip pavadinsi naujus blogus ir naujus keliautojus lietuvius, vykstančius į Azijos pusę - tik kaip dygstančius lyg grybai po lietaus.

Didžiausia staigmena tai mūsų kursiokas Žilvis, išsiruošęs su drauge į Indoneziją, N.Zelandiją, Australiją. Matau, kaip dabar plečiasi akys visų, kurie pažįsta Žilvį. Gaila, kad nepamatysim Žilvasikai, bet tikim, kad tau superb seksis ir seksim tavo blogą.

Dar vieni tautiečiai išbildėjo iki Azijos per Rusiją, spėju, kad TransSibiro traukiniu trauks. Labai įdomu.

Gavau maloniai nustebinusį laišką iš kelionių sunkiasvorio Augusto, kuris irgi suka nosį į rytus. Be to, L&M laukia nesulaukia skrydžio atgal ir apie tai pasakoja „Respublikoje“.

Turiu laiko naršyti internete pastarosiomis dienomis, tai dėl to tiek daug gero randu. Kaip sako Laimona:„jums matyt keliavimo krizė, kad sėdit internete dažnai“. Netiesa, mums krizė, bet ne keliavimo, o virškinimo. Vienam iš mūsų. Taigi, kol Aistis gydosi Coca-Cola (Smectą pabaigėm, todėl Coke per day keeps doctor away), aš tyrinėju tinklą, tarpuose išvalgydama visų aplinkinių restoranų bulves ir kartas nuo karto nukaudama kokius „originalius“ konversus už 40 litų.

Tęsdama kelionių temą, norėčiau pagirti naujai atrastą blogą apie kasdienes keliones Amerikoje. Šaunuolė Rosita iš garsios Čičkauskų giminės! O gerb. Rositos vyro postai lietuvių kalba tai išvis hilariuos, kaip pasakytų tūlas amerikietis.

Pasikrykštaudama skaičiau ir blogą apie stilingus materialius daiktus. Ne tik dėl to, kad autorė talentingai dėlioja žodžius (kas man, patys žinot kokios profesijos atstovei, visuomet labai svarbu), bet ir dėl jos stiliaus jausmo ir šviežienų troškimo. Iš jos ir iš kitos Čičkauskų giminės atstovės sužinojau, kad Vilniuje lyg grybai po lietaus (VĖL!) atsiranda nauji verti dėmesio restoranai, dizaino namai ir šmutkių butykai. Smalsu bus juos aplankyti grįžus.

Maloniai „susistūmiau“ ir kitų dviejų grandų pamfletukus „Pravdoje“. Gražiausias Lietuvoje Filosofijos mokslų daktaras būdingu sau stiliumi žongliruoja pavydo tema, o mano bendragimtadienis auksaburnis Tomas dar anksčiau ui kaip teisingai išpliekė lietuvius dėl bijojimo išsiskirti. Aną dieną su Aisčiu irgi nusprendėme, kad jei būtų toks „plaukimo prieš srovę indeksas“, Lietuva būtų kažkur sąrašo pabaigoje.

Ir dar krepšinis! Kaip gerai, kad pakrovėm ispanams, gal kiek P.Gazolio arogancija apslops. Jūs jau visi tuoj susirgsit čempionatu, o kaip mums sekti kovas Lenkijoje, kad netrukus vyksime į Togean salas, kur interneto nebus...

Grįžtant prie derliaus - Tana Toradžos žemėje dabar kaip tik noksta tamarellos ir markizės arba passion fruit (ar lietuviškai pasijos???). Pastarųjų paveiksliukus esu mačiusi ir anksčiau, o dabar mėgaujuosi rūgštokomis sultimis. O vat Tamarellų, sako, tik Sulavesyje sutinkama. Jų skonis - lyg sumaišytum saldžius raudonuosius serbentus su rabarbarais. Mes taip šiais vaisiais stebėjomės ir džiaugėmės, kad gavom po egzempliorių tyrinėjimui. Tai tučtuojau, su Mičiurininku Aisčiu išdarinėjom ir siunčiam Jums skanios Indonezietiškos rudeninės rūgštelės dozę: