Briliantinė ranka

Prisimenat epizodą iš "Briliantinės rankos", kai balsas už podiumo sakė "Lioghkim dvizhenijem ruki briuki privrashchiajutsa...privrashchiajutsa briuki..."? Ir taip toliau :) Nepaisant aliteracijos, turbūt supratot, kokį vaizdą noriu aktyvuoti jūsų galvose. Tai va. Tokiu pat lengvu rankos judesiu noriu nubraukti potencialią šventumo/nerealumo/idealumo aureolę nuo mūsų kelionės. Tiesiog career break'ai yra pernelyg mistifikuojami arba supoetinami ir autorių, ir aplinkinių. Arba bent jau aš susidariau tokį įspūdį. Kiekvienas nutikimas, kiekvena detalė arba pakeleivingas tunijaca tampa dieviška persona nužengusia tiesiai iš "Alchemiko" puslapių. Utriruoju :) Tai eilinė kelionė, kuriai pasirengti yra paprasčiau, negu atodo. Ir nereikia jokių "guts". Be to, esu tikras, kad Nirvanos nepasieksim, karmos nenušveisim, čakrų nepravalysim, o va užkimšt tai labai galim :)))) Pavyzdžiui, viskiara už penkis baksus :) Žodžiu, pasiskyriau sau misiją - neleisti, kad šiame tinklalapyje dominuotų liaupsės kelionėms. Gyvenimas yra sunkus. Reikia daug mokytis, daug dirbti ir stengtis neišsišokti, kad gyvenimo pabaigoje galėtum išeiti į užtarnautą pensiją. Tiek. Iki greito :)

Antikrizinis planas

Career break, sabattical, gap year, galima vadinti ir pabėgimu, proto atostogomis, creative leave, karjeros klizma ar kt. Galima vadinti ir antikriziniu planu. Šiuo metu bais visi bijo krizės, o mes pradėjome naktimis nemiegoti dėl antikrizinio plano. Kažkaip labai greitai atėjo suvokimas, kad išvykstame jau greičiau nei po dviejų mėnesių, nepaisant to, kad ruošėmės, planavome ilgokokai. Bet realus pajautimas, kad mes iš tiesų išvykstame, stuktelėjo netikėtai:) Dėl pasirengimo darbų, dėl aplinkinių reakcijos, pradėjau jaustis lyg daryčiau kažką neįprasta, kažkokį stebuklą - na, aš žinau, ką man reiškia ši kelionė, ir kodėl į ją ruošiuosi - žmonėms iš šalies atrodo "wow, bepročiai"....Bet ant žemės nuleidžia vienas po kito iškeliaujantys tautiečiai - vat ir šiandien radome keliautojus, tik ką, sausio pradžioje išvykusius mūsų (tiek pat mūsų, kaip ir dar milijono backpakerių kasmet) maršrutu. O kaip pasižiūri čia, tai išvis atrodo, kad visas pasaulis keliauja. No magic. Bussiness as usual. Nori - išvažiuoji, nenori, susirandi kitų įkvepiančių veiklų. Negaliu nepadėkoti poniai Anusaitei, kurią drįsčiau vadinti mūsų įkelionės kvepėja ir gerb. Jurgai ir Mariui "cringeliams", kurie parodė, kad carrer break'as - more than bearable. Southeast Asia, Here we come!

Įspūdžių dienoraštis

Ir ne kas kita - čia išpilsime visus įspūdžius iš mūsų kelionės po Pietryčių Aziją. Daugiausiai, matyt, rašysiu aš, gal ir Aistis kiek prisidės, turėdamas ūpo. Įspūdžius skiriu draugams ir artimiesiems - čia tam, kad Jums neatsibostų mano visą pusmetį siunčiami emailai su ištiktukais "kaip faina, kaip faina!!!". Tikiuosi, šis tinklapis pasitarnaus daug kam - mano mama išmokts naudotis internetu ir artimiausią pusmetį būtent taip su ja ir bendrausime, sūnėnas Rokas nesėdės prie kompo su joystiku, o skaitys, kaip žmonės gyvena kitoje pasaulio pusėje, gal, žiū, ir pats kada išsitrenks ten pat, draugės-mamos atsitrauks nuo supermama.lt, o darbingi draugai ir kolegos parinks tropinius įspūdžių trupinius per 'iškreiptą' internetą prieš pat svarbaus projekto deadlainą. Mano požiūris į blogus - jei neturi, ką pasakyti, geriau nesakyk. Artimiausią pusmetį planuoju turėti, ką pasakyti.