2009 m. balandžio 21 d., antradienis

Into The Great Wide Open

Laikotarpis: balandžio 9 – 19 imtinai

Priežastis: išmokti treniruoti protą

Vieta: Wat Ram Poeng vienuolynas (nuorodoje viskas labia tiksliai papasakota apie taisykles, reikalavimus ir kasdienybę)

Negalima: kontaktuoti su išoriniu pasauliu, kalbėtis, žiūrėti į akis, skaityti, rašyti

Prisiimti 8 įsipareigojimai meditacijos kursų metu: nežudyti nieko gyvo (nesilaikiau – uodai, musės, skurzdės, širšės, vienas voras), nesielgti seksualiai (laikiausi), nevartoti svaiginančių gėrimų (laikiausi), nemiegoti didelėje ir minkštoje lovoje (laikiausi) ir t.t.t

Kaštai: nemokamai, tačiau tikimasi, kad vienuolynui paaukosi sau priimtiną sumą. Paaukojau.

Rekomendacija: Labai rekomenduoju. Tačiau neverta tikėtis, kad bus lengva. Tai rimta dvasinė kelionė, full-time job.

Tuktukas nugabeno į Watą. Gavau kambarį antrame aukšte su vaizdu į rytus ir pietus. Todėl 4 val ryto medituodamas L formos balkone mačiau kaip leidžiasi pilnatis ir aušrinė sveikina kylančią saulę.

Persirengiau bltais rūbais, gavau pirminį instruktažą ir užduotį – 8 valandas meditacijos (15 min vaikščiojimo mechaninės sraigės stiliumi ir 15 min sėdėjimo poza, panašia į lotoso, nes nei pilnos, nei pusinės neišlaužiau).

Dienotvarkė: Varpas ir kaukiantys vienuolyno šunys kelia 4 ryto. Mankšta, apšilimas, meditacija iki 6:30. Tuomet pusryčiai po milžiniškais mango medžiais, nuo kurių krisdami vaisiai ištykšta į grindinį, kaip musės į priekinį auto stiklą. Bet kažkaip niekam nepataikė į galvą, nors apačioje valgydavo apie 120 žmonių. Per 10 dienų tik vienas žmogus nukentėjo nuo meteorito mango. Yes, bičiuliai, tai aš :) Pataikė per paskutinius pusryčius į ranką. Į išleistuvių pirštą, apie kurį rašiau viename pirmųjų postų. Bet kai supratau, kas atsitiko, jau nebeskaudėjo. Valgydavom apie 60 min. Pasiimame maisto, giedam 40 min, 20 min valgom. Tajai gieda labia gražiai Pali ir savo kalbomis. Aš turėjau jų giesmių angliškus vertimus. Viena malda man labia patiko. Ją girdėjau 20 kartų, todėl užsirašyti nereikėjo, išmokau atmintinai savaime:

We must contemplate on our food before eating it

So that is not eaten for pleasure and fun

So that it is not eaten for physical energy

So that it is not eaten for beauty

So that it is not eaten for attraction

Only for the continuation and nourishment of this body

For the possibility of simplicity and peace

For freeing the physical suffering of hunger

For supporting the ordination

For I hall destroy the feeling of hunger for a while

And will not produce a new feeling of overeating

Thus I will be free from bodily trouble and be able to live in comfort.

Grįžes į tradicinį ritmą, vis dar mintyse pasakau šią melodiją prieš valgydamas. Gerai nuteikia.

Po pusryčių šluojam savo kambarius nuo dulkių, plaunam išvietes su chemikalais nuo grybų ir valom kiemą, kur per parą prisirenka krūvos lapų ir pasibaigusios augmenijos nuo medžių. Po to, iki 10:30 medituojam. Tuomet – pietus. Vėl giesmės/maldos ir krentantys mangai.

12 val baigiame pietauti ir medituojame iki 16 val. Tiesa, aš dar turėjau malonų įpareigojimą palaistyti palmes – 30 min. 16 valandą – reportingas. Einame pas viršiausius vienuolius ir pasakojame apie savo potyrius. Jie kaip gidai mums aiškina, kas vyksta su mūsų protais, pavyzdžiui, pataria nekreipti dėmesį nei į mintis, kurios ateina į galvą, nei į jų kiekį. Auksinis patarimas, nes pradėjus darbą su protu, jis tampa visuotine kanalizacija. Taip pat iš vienuolių gauname užduotis ateinančiai parai. Pradėjęs nuo visiško elementoriaus, baigiau 4 ėjimo žingsniais ir 6 sėdėjimo žingsniais, 55 min sėdėjimo/ėjimo seto ir 10 val per parą. Rimta. Emocinė būsena svyruoja nuo euforinės iki totalaus susivarymo.

Po reportingo vėl meditacija iki 22 val. Tada miegam iki 4 val. Kas pastebjot, kad per dieną valgom 2 kartus? Taip, nuo vidurdienio iki 6:30 ryto kitą dieną – jokio maisto. Nei duos, nei parduos. Bet ir nereikia. Alkanas nesjaučiau nei vieną dieną. Energijos poreikis labia mažas, nes sėdint ir sraigiuojant daug kalorijų nesuvartoji.

Ir taip 10 dienų. Tiesa, šiek tiek kalbėjausi ir į akis žiūrėjau, nors neva negalima. Be kalbėjimo dar ištverčiau, bet nežiūrėt į akis… eina sau. Mano geru bičiuliu tapo vienuolis Phra Chaibodinas, kuris nutraukavo pokalbius, kuriuos pradėdavau su kitais farangais, sakydamas, kad tai kenkia mano mindfulness, laukdavo manęs prie vienuolyno vartų, kai pabėgdavau pasivaikčioti už sienų, nebegalėdamas pakęsti uždaros erdvės, papasakojo, kiek kainuoja pasodinti palmę vienuolyne (300 litų), kiek per mėnesį jie sumoka už elektrą (5000 litų) ir padovanojo du lotoso žiedus, kurių paprašiau Ritai išvažiuodamas.

Dar buvo nirvanščikai. Tokie baltaodžiai vakariečiai, totaliai išėję į save, vaikštantys stiklinėmis akimis ir dievą mačiusio žmogaus šypsenomis. Man jie buvo koktūs. Kodėl, taip ir nesupratau. Bet kai viena tokia atsisėdo šalia manęs per meditaciją ir pasinėrė į savo tobulybę užsimetusi tą šypseną, tai iššoviau iš salės kaip petarda. Kažkokia buka palaima. Panašu į ligą, kuria užsikrėsti nenorėjau.

Mindfulness turbūt nepasiekiau. Dėl to kaltinu vaikus vienuoliukus. Per Songkraną taip įsivėliau su jais į vandens karus, kad labiau prisiminiau The Thin Red Line, nei savo meditacinius įsipareigojimus. O grįžęs po šlapių imtynių 45 minutes žiūrėjau kaip katė prižiūri savo vos paeinančius kačiukus, išardžiau širšių lizdą mano tersoje, nukaudamas viskas širšes šluotos kotu, nes jos užsispyrusios grįždavo ir lipdydavo iš naujo. Ir dar radau po stogu lizdą su paukščiukais. Žiūrėjau į juos, kol pamačiau, kad į mane žiūri mama ar tėvas su kirminu snape. Šį laiką užskaičiau kaip meditaciją. Taip pat ir Songkraną užskaičiau kaip meditaciją. Taip tądien surinkau 10 val. Žurfako mokykla :)

Daugiau neberašysiu. Nes ir taip iki čia perskaitė turbūt tik tėvai ir gal dar Jurgis.Iš tų 10 dienų sau parsivežiau proto pratybas, o Ritai - smilkalų ir du lotoso žiedus. Jaučiuosi gerai. Tai buvo įkvepiantis dvasinis nuotykis su gera doze emocinės įtampos, bet stipriu pasitikėjimo savimi užtaisu. Tokio kokteilio stiklą išgerti tikrai verta.

17 komentarų:

  1. Hey, Aisti, perskaičiau ir aš, iki galo ir su didžiuliu susidomėjimu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. perskaičiau ir aš - įdomu, gerai rašai :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. visi čia viską perskaitys, o vienas kitas vienuolyną ir pabookmark'ins. dėl visa ko :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. jaučiuosi silpna, nes nenuvykau ir nepatyriau. Buvau parašius ir gavus atsakymą, jog manęs labai laukia. Likus kelioms dienoms supasavau - neva neradau baltų drabužių..nesamonė. Ir dar pamelavau, parašydama, jog neatideliotinai turiu išvažiuoti iš Tailando. Brr.Bet kažkodėl jaučiu, jog dar patirsiu. Tinkamiausiu laiku.
    Šaunuolis.

    AtsakytiPanaikinti
  5. nenervink, dar parasyk, prasom. aciu

    AtsakytiPanaikinti
  6. Nu įspūdingas patyrimas, tikrai..

    nors spėkit, kokia pirma mintis man
    atėjo į galvą? :)))) Aistis turbūt visai sulyso, taip mažai valgyt davė!!! skandalas!!!!
    :))))))))))

    AtsakytiPanaikinti
  7. Dabar dar perskaičiau maldą, nes buvau praleidus, ir dar labiau pergyventi pradėjau,kad Aistis grįš negrįžtamai pasikeitęs... Aisti, aš visiems sakau, kad gaminti valgyt tokiems, žmonėms, kaip Tu, yra vienas džiaugsmas ir malonumas, nes Tu valgai su tooookiu malonumu, ir tooookiu apetitu!! :) (nes mano gi nuosavas vyras, šiuo požiūriu yra atvirkščiai proporcingas - ar skanu? nu jo, nieko, skanu.. nu ar taip galima??? :)) tai kadangi jau man taip su vyru nepavyko (vyre, :******), tai bent už draugę džiaugiuosi.. t.y. džiaugdavausi... taip jau išeina dabar...

    AtsakytiPanaikinti
  8. vadinas, aš nuolatinėj meditavimo būsenoj, Vaida.
    ir iš tiesų, labai gražiai plunksną valdai - skaitosi maloniai ir juokingai. sveikinu pabaigus mokslus ir grįžus gyveniman (pas žmoną) :))

    AtsakytiPanaikinti
  9. respect! gyva ir nenulaizyta patirtis. malda apie maista super, kodel gi ne ir restorane, kur px kiek kainuoja ;)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Bliamba, pagalvojau apie ta neziurejima i akis... Turetu buti super sudetinga. Mane tokiais atvejais, kai kazka draudzia daryt ir del to tu dar labiau nori tai daryti, pradeda netgi dusinti nuo to negalejimo. :)

    Beje, Aisti, labai linksmas taviskis sypseneles naujadaras tekste. Tas su kompiuteriuku :)

    kiaulia

    AtsakytiPanaikinti
  11. Labas, Aistuli, Kruopai irgi seka jusu nuotykius, del vienuolyno - respektas :)

    AtsakytiPanaikinti
  12. Aisti, 10 dienu ir toks skupus irasas? Jus apie viena diena daugiau parasot! Anu greit klok su visom detalem kokia ten komercija tailandieciai uzkure, gal ir cia kazka sumeistrausim!

    Sveikinimai sekmingai "pasraigiavus"!

    AtsakytiPanaikinti
  13. Cheers, biciuliai. Sakot, daugiau? Kad labai daugiau nera ko pasakoti. Prasideda intymios patirtys. Bet dar smagu buvo matyti, kaip obamininkas medituoja su stiliovais lenktais akiniais nuo saules ir sako "i tell you what - this is unbelievably borring. I fell asleep"; kaip Phra Chaibodinas siuncia farangus vis tam paciam tuktukininkui Suradatui, kuris turi monopoli gabenti juos is Wato ir i ji; kaip du kandidatai i vienuolius iki pat 4 ryto pakele balsus kazka diskutuoja, o kita diena i isventinima nueina tik vienas is ju; patiko keltis ketvirta ryto, nes tuomet 8 atrodo, kad jau viska padarei, o diena tik prasideda; patiko, kaip per pietus is vegetarininku eiles kartais isrankiojami visi farangai ir nusiunciami i mesininku eile prier maisto. Taip sutaupo porcijas vegetarams tajams (vegetarininku eile visuomet bent 2 kartus ilgesne nei mesininku). Dar buvo idomu raportuoti. Prie slenkscio atsiklaupi ir tris kartus kakta palieti zeme pries Budos statulu kruva, kuri sudeliota kaip mini musu Kryziu kalnas. Tuomet tris kartus nusilenki vienuolyvo vyriausiajam ir tada raportuoji. Per opening ir closing ceremonies visi farangai lankstemes ir atrode tikrai kvailai. Kazkai nedera budistinis nusilenkimas vienolyuno aplinkoje prie musu blyskios odos ir nieko nesuprantanciu zvilgsniu. Bet cia tik mano nuomone. O del viso kito - numeciau 1,5 kg ir pagaliau pasiekiau norma, no overweight:) Tai visiskai neateme malonumo valgyt:) Laimona, bala nemate, pasidaryk, kad dar butu proga, jei nori. Prisipazinsiu, kad ir as buciau supasaves. Mes su Rita sedejom vienuolyne Foreign Office, skaitem bukleta (analogiska info kaip nuorodoje) ir laukeme "atsakingo vienuolio". Tuomet as buvau nusprendes, kad neisiu - eina sau, balti rubai, vaiksto kieme pilna ligoniu, reikia vienuolika lotosu ir zvakiu, negalima kontaktuoti ir t.t. Bet tada atejo Chaibodinas ir iformino dokumentus, padave baltus rubus ir pasake kiek duoti uz lotosus man dar nespejus pasakyti, kad atvaziavau tik informacijos. Taigi, ivykis buvo ne push, o pull:) Del sypseneliu, nezinau, kodel taip isejo. Is pradziu rode lyg ir normaliai:) Dar karta cheers, biciuliai. Dabar su Rita esam jau pakeliui i Kambodza. Ryt pasieksime miestuka, nuo kurio bus likusios tik dvi valandos kelio iki sienos. Ten pernakvosim, brukstelsim dar ka apie Tailanda, o kitas irasas jau is khmeru zemes. Cheers

    AtsakytiPanaikinti
  14. Labas, Aisti,
    super, man labai patiko Tavo patirtis. Taipogi ieskojau kazko panasaus Tailande, bet pavyko rasti tik valandos trukmes meditacijos galimybe Bankoke.
    Aciu uz isbandyma ir patirties aprasyma.
    Sekmes,
    Rytis

    AtsakytiPanaikinti
  15. Super! ir as perskaiciau viska ir iki galo! :D

    AtsakytiPanaikinti