2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Kaip aš skaičiau smegenų naudojimo instrukciją

Taip, aš grįžau, praleidusi dešimt gražių dienų budistų vienuolyne Wat Ram Poeng. Vis dar galvoju, kad dešimt dienų atsijungti nuo intensyvaus šiuolaikinio gyvenimo šiuolaikiniam žmogui yra labai daug, kitą vertus, dešimt dienų meditacijai išmokti – labai mažai.

Pirmomis dienomis jaučiausi, kaip aštuonerių atvežta į pionierių stovyklą „Tauras“ ir palikta be mamos dešimčiai dienų. Ašaros pačios pradėjo riedėti po pirmų pastangų medituoti ir dar smarkiau, kai mokytojas liepė nusiimti vestuvinį žiedą ir nusivalyti iš vakaro pasidarytą prancūzišką manikiūrą. Man trisdešimt, o nesaugiai jausdamasi raudojau taip pat, kaip būdama aštuonerių.

Rutiną jau yra aprašęs Aistis, ji kaip įmanoma toli nukrypusi nuo iki šiol mano turėtosios – keltis kevirtą ryto, pusryčiai šeštą, bet realiai pavalgai tik septintą, nes 40 minučių meldiesi, pietūs 10.30, po vidurdienio – nieko nei į burną, miegoti- 22.00. O visas kitas laikas skirtas sėdėti lotoso poza ar vaikščioti sraigės greičiu ir galvoti galvoti galvoti.

Pirmą vakarą įsiskaudėjo galvą, taip ji spengė tris dienas. Ketvirtą ir penktą dieną kovojau su neįtikėtinu nugaros skausmu ir greitai iki kaukimo nutirpstančiom kojom. O nuo šeštos prasidėjo tikrasis mėgavimasis savo proto ir kūno galimybėmis.

Kodėl mūsų vidurinėje mokykloje nemoko gilintis į savo smegenis ir pasiskaityti jų naudojimo instrukciją? Dievulėliau, kiek ten funkcijų! Kitos net niekad gyvenime nebuvo panaudotos, koks praradimas....

Ką ten sedėdamas supranti, apie ką galvoji, ką patiri, yra labai asmeniška patirtis. Kiekvienas iš ten išsineša labai skirtingą naudą, manau. Tikrai žinau, kad niekad iki šiol gyvenime nesu taip giliai sąmoningai išgyvenusi kiekvienos minutės, niekad tiek nesiklausiau į savo kūno pojūčius – kai jauti kvapus ateinančius, pasisvečiuojančius nosyje ir išeinačius, kai girdi, kaip nukrenta lapas, arba kas užlipo tau ant rankos – skruzdė, musė ar uodas. Ir niekad nesu mačiusi tiek daug įvairių veidukų marmuro plytelių grindyse. Keisčiausia, ką mačiau – tai pokemonas ir šalia medituojančio vaikino veidas.

Išvažiavau, galvodama, kad vėl kada čia sugrįšiu. Tikrai, protui patreniruoti. Tos dešimt dienų tylos greitai išvalo smegenis – grįžus, miestas atrodė LABAI triukšmingas ir, atrodo, fiziškai jaučiau, kaip smegenys vėl prisipildo nereikalingo šlamšto. Bet tai neišvengiama, nes noriu gyventi realiame gyvenime, o ne oranžiniame. Vakar dar buvo kiek sunku - pavyzdžiui, ant L raidės pagalvojau, kad čia apverstas septynetas. Bet jaučiu, kaip jau grįžtu.

Gyvenimas vienuolyne buvo nuostabi patirtis pati savaime. Nuotraukos tik šiek tiek perduos tą nuotaiką - juolab, kad jos darytos pusiau slapta, nes bet kokia veikla nei meditavimas, atitraukia nuo proto pilnatvės.

Pusė aštuonių ryto - jau pasivaikščiojus, pameditavus valandą, papusryčiavus ir išsišlavus kambarį būdavau

Šventoji Budos diena - vienuoliai garbina Budą šviesa

Tattoo ir mobilka - vienuolis skambina varpu

Vienuoliai renka sau maisto

Reivuojantis Buda

O čia – rytinis vienuolių giedojimas. Man labai gražu.

Monks chanting in Wat Ram Poeng, Chiang Mai, Thailand from Linda Barthez on Vimeo.

5 komentarai:

  1. Jūs pagrindinėje nuotraukoje su kepurėmis? Atšalo? O gal jau žinote kas girdisi suplojus vienu delnu?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Taip, atsalo iki 20, nakti susalom. Kepures nusipirkom Lietuvai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Visas judviejų dienoraštis yra labai "maistingas", jeigu galima taip pavadinti:)Ačiū labai. Šio įrašo laukiau, kaip vaikas Kalėdų ryto:))Rita, o ar patyrei/supratai ką nors tokio...ką žinojai, bet kažkodėl nedarei to iki šios meditacijos?
    Marita

    AtsakytiPanaikinti
  4. Marita, mums didele garbe, kad tu skaitai ir tau patinka.
    O del susipratimo po meditacijos - esu samoninga savo gyvenimo atzvilgiu jau senokai, todel nieko tokio is koto isverciancio nesupratau. Buvimas vienai su savim tiesiog padeda atsijoti mintis, ishsigryninti, nupusti dulkes nuo svarbiu dalyku, kurie, kazkodel, buvo nugrusti i sandeliuka. Labai gera tvarka padaryta. Aisku, tai ne panaceja. Kur tobuleti bus visuomet. Tiesiog labai idomu ir naudinga.

    AtsakytiPanaikinti
  5. žandų nėr ne pas vieną. gerai, kad grįžtat į cepelinų kraštą :) (neskaitant imbiero, česnako, medaug, ežiuolės ir brendžio su citrina:))

    AtsakytiPanaikinti