2009 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Kampoto pipiriukai

Toliau naršom Kambodžą, dabar jos miestą Kampotą. Kampotas dvidešimtojo amžiaus pradžioje ypač buvo žinomas Prancūzijoje, nes nei vienas haut cuture Paryžiaus restoranas neapsieidavo be puikiųjų Kampoto pipirų. Apžiūrėjom ir mes, kaip jie auga plantacijose. Kampotas mums iškart patiko, nes turi labai linksmų plaučių expatriatų bendruomenę - britai, velsiečiai, prancūzai, čia turintys kokį versliuką - ir leidžiančią linksmą gidą turistams, paskaičius kurį jau norisi kelias dienas likti mažutyje ir tik kolonijine architektūra išsiskiriančiame miestelyje. Bet radom ir mes jame, kaip įdėti daugiau prieskonių į savo kelionės sriubą. Pavyzdžiui, vakar sumetėm kelias stalo teniso partijas. Taip taip, padorus stalas, siuvenyrų parduotuvės antrame aukšte, dulkės ant medinių grindų ir skalbykla šalia suponuoja, kad nedažnai čia pingpongas žaidžiamas. Dar netyčia radome po dviejų mėnesių planuojamą atidaryti prabangų pajūrio kurortą, kuris kol kas buvo ramus, tvarkomas – sėjama žolytės ir sodinamos palmės – ir dar radom kelis tuštutėlius paplūdimius, kuriuos dalijomės tik su smėlio krabiukais Ai tiesa, vienas khmeras statė postmodernistinį Angkor watą. Pavyko neblogai, nes ir laivai į tvitovę iškart pradėjo plaukti. O dar, neregėtas dalykas – sužinojome, kad senjoras Gaudi, nors nespėjo užbaigti Sagrada Familia Barcelonoje, bet užtat pastatė jos repliką Kampoto paplūdimyje, bet šitas statinys pralenkia ispaniškąjį, nes idealiai panašus į smėlio pilį. Ir dar nukrypę nuo pagrindinio kelio radome plynes, kur ne kur gyvenamas, o seip padengtas druskos, vandens, audinamų ryžių kvadratėliais. Jautėmes šiek tiek atradėjais. Ir dar galvojome, gerai tam Kampotui, druskos ir pipirų niekad nepritrūks.

7 komentarai:

  1. ar neuzmirsot kad siandien jussu fakulteto jaubiliejus.sveikinu abunutruktgalvius zurnalistus.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ir mes šypsomės tardami miesto pavadinimą :) Kampotas ir su pipirais, būtų nors koks Buljonas...
    Liuks bokštai :)! Smagu jog neskubat ir kartais nukrypstat nuo pagrindinio kelio.
    O mes mintyse sekam jūsų pėdomis :).
    Stipriai apkabinam.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Viskas, galiu blogo ir neberashyti, nes vienas pagrindiniu jo tikslu - ismokyti ponia Staneliene naudotis internetu - ivykdytas. Valio Valio Valio!!!!Prashau visi mintyse pasidziaukite uz ponia mama, pasirashancia slapyvardziu Adele:)
    Prasom kita mama neatsilikti ir mamu lygoje finishuoti savarankisku interneto naudojimusi:)
    Pasidenginti ner kada, o jei kartais ir pavyksta, tai netycia. Bet, Jurgi, ne to gi mes cia susirinkome. Juolab, degintis, kai aplinkui visi tik balinasi oda, butu kazkaip nekorekt:)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Shaunuoliai, nerimavau, kad labai issiskirsite is vietiniu. Respect'as :)))))

    AtsakytiPanaikinti
  5. Vakar palyginau rankos oda su musu naujuoju draugu khmeru, kuris veziojo po uzeugas ir klubus, kur megsta rinktis tik vietiniai. Tai musu odos spalva vienoda. Visgio mes su Rita esame unikalesni uz vietinius, nes esame ne vienos, o bent keliu spalvu. Pavyzdziui, pedos padas raudonas, pati peda, kur dengia sandalas yra gelsvai balta, kur nedengia ruda, o prie pirsto, kur sandalas dazo - zalsvai juoda. Stai tokie baltaodziai. Aciu uz sveikinimus, Uosviene, mes gal ta proga net islenksime po koki maza kauseli ir aptarsime aktualia korupcijos ziniasklaidoje tema terasoje su vaizdu i Mekonga :) Mama, Broli, del Kampoto tikra tiesa. Galima net perfrazuoti "ciau, braske, susitiksim Kampote":)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Gera pilis. Mane irgi kazkaip pramusa ant panasiu objektu statybos sveciose pakrantese...

    AtsakytiPanaikinti