Lietus

Šiandien nuo pat ryto iki pietų Bangkoką plovė lietus - lyg pasidžiaugdamas , kad mūsų brangieji liudininkai susilaukė Šapiuko. Mes irgi labai džiaugiamės ir leidžiam sau ilsėtis pasyviai. Vakar buvom pasirengę pslikti Bangkoką ir varyti į Siamo širdį - Ajutają ir Kančianaburį. Sukvietėm į vakarienę naujuosius draugus gudbaibaibai ir visa kita. O siandien rytą pabudom ir supratom, kad niekur nevaziuojam. Nusprendėm pasiimti atostogų nuo atostogų. Eina sau tempas :))) Tad dabar jau keturias su puse valandos sėdim kažkokių jogų užeigoj, geriam aitrią arbatą ir klausome tokios muzikos, nuo kurios norisi nusimauti batus ir eiti per vandenį laiminant pasaulį. Bet to padaryt negalim. Mat vakar buvom TOSE gatvėse - Soi Cowboy ir Nana. Tai pirmojoje Aistis turėjo didelį pasisekimą, o antrojoje, irgi Aistis turėjo didelį pasisekimą, bet jau ne tarp moterų, o tarp vyrų, pakeitusių lytį - ladyboy, ar katoi tajiškai. Nieko ypatingo, Aistis džiaugiasi:) Dabar visas ramus vegetariškam jogų bare suvedinėja mėnesio finansinius galus ir sako,kad turim 2 EUR pliusą :) Šiandien mes jau suprantam, ką reiškė žodžiai "vaikščiokit lėtai". Be to, ramiu žvilgsniu žiūrim, kaip audra varto tajų skėčius ir reklamas, vanduo gatvėje kyla iki kulniukų, o nykščio dydžio tarakonai lenktyniauja, kas greičiau nuo potvynio pasislėps Aisčio tašėje. Matyt visgi reikės nusiimti batus ir eiti per vandenį ;)

Turgaus diena

Kadangi 18 metu pragyvenau tiesiai priesais pagrindini Siauliu turgu ir turgaus diena man - sventa diena, negalejome praleisti turgaus atrakciju ir Bankoke. Teisybes delei reikia pasakyti, kad cia vos ne kiekviena gatve yra atskiras turgus turgelis - maisto, shmutkiu, siuvenyru, gyvaciu ir vabzdziu, vel siuvenyru, maisto, maisto, maisto, maisto. Bet papildomai aplankeme dar du labai ypatingus. Musu nauja drauge taja Varaa, nuveze mus i Floating market - turgus ant vandens. Koki 60km nuo Bankoko tokiam valstieciu kaimelyje, kanaluose jau nuo senu laiku buvo turgus, kur ukininkai suplukdydavo savo isaugintas gerybes (kanalai skirti sodu drekinimui, masinu neturtingieji neturi, todel tenka plukdyti). Tai daugmaz turistu atrakcija, bet, kaip sake pati Varaa, ji ir pati su malonumu kartas nuo karto vaziuoja i turgu ant vandens, nes tik jame galima gauti svieziu vaisiu, tik ka nuskintu. Aisku, dabar daugiausiai turguje parduodama siuvenyru, bet ech tiek to, smagi ir neiprasta atrakcija. Ir vaisiai is tiesu skanus ir sviezi. O karsta....Tai babytes pardavejos toki smirdanti ir ruda kanalu vandeni, tik shliuksht shliuksht ant tu parduotdamu vaisiu:) Kadangi turgus - salia kokoso giraiciu, tai uzplaukeme (skaityti: uzsukome) i kokosu fabrikeli - pamateme, kaip is kokoso palmiu istraukiama sula ( metodas lygiai toks pat, kaip pavasari Pashvinio kaime kankinami berzeliai:) , o is tos sulos paskui gaminamas cukrus, kokosu medus, kurio skonis kaip karameles, ir visi kiti skanumynai. Labai saldu. Kita diena nusigavome i turgu turgu, visu turgu motina, kaip rasho informaciniuose bukletuose - Chatuchak savaitgalio turgu. Na, jis is tiesu didelis, net yra specialus jo planas, kaip zemelapis. Na, bet si karta nusivyleme, nes Gariunuose esam buve ne karta:) Na, gal cia tik knygu skyrelis ispudingas buvo: I turgaus is shmutkiu tema - siandien susipazinimo tikslais lankiau ir Bankoko prekybos centrus. Tai turiu pasakyti, kad tokios prabangos, prekiu gausos, pasirinkimo ir idomumo nemaciau ale niekur - gal net Niujorka nukonkuruoja Bankokas. Net man, visishkai nefifai, kuri siuo metu yra priverstinai ishsiinstaliavusi fifos gena, nes kuprine tik 50 litru talpos, virpejo sirdis, oi kaip virpejo:)

Miestelis su upe

Nezinau, kaip cia tiksliau ishversti kazkodel labai taiklu rusiska ishsireiskima 'posiolok na reke'. Toks apibudinimas man visuomet iskildavo uzlipus i "Europos" virshutini auksta apzvelgti Vilniaus - toks grazus, mazas, jaukus, 'posiolak na reke Niaris". Is virsaus ziurint gerai isryskeja centrinis upes serpantinas ir aplink ji susispiete nameliukai ir kiti dangoraiziai. Ir man visa laika taip gaila, kad Vilniaus upes taip mazai isnaudojamos, jos apmire, negyvos, nors is esmes juk yra pagrindine miesto arterija, juk butent del upiu miestai aplink jas ir kuresi. Temzeje, Senoje, Dunojuje gyvenimas verda, O Neris ciutciut gyva. Meginti ja gal ir sekmingai bandoma - Kultfliux, VEKS ir kt, bet as nesuptrantu, kodel naturalaus poreikio nera isnaudoti upes?

Savo megiama tema - upe mieste - prisiminiau, kai siandien plaukiojome Bangkoko Chat Praya upe. Kaip i autobusa sedome i laiva, kuris kursuoja pagal grafika ir nustatytu marshrutu. Na, jis ten ne vienas, daug tokiu laivu, upe verda nuo laivu kursuojanciu pirmyn atgal upe. Specialios prieplaukos irengtos laivams, kursuojantiems per upe - nuo vieno kranto i kita - ale koks patogumas ir tiltu maziau reikia ir seip, nereikia daryti lanko, norint patekti pvz, i Vingio parka:) Zmones sedi laive, kaip autobuse ar metro, snuduriuoja, vezasi darzoves namo, ar kokiu shmutkiu centre prisipirke...kaip noreciau i darba plaukti laivu..... O upes krantai irgi gyvi - nameliai ant poliu, valtikes priristos, geles vazonuose, paciam miesto centre, pasaka.

Griztant nuo ko pradejau - miesto apzvalgos is aukstai, tai Bankokas irgi turi tokia svelniai tariant 'nieko' vietele. A la "Sky baras" 61 viesbucio aukste, bet stebuklas tai, kad ten net stogo n era! tai geri kokteilius, apzvelgi miesta, posiolok Bankoko nepavadinsi, ir vejas kedena plaukus. Pridedu vaizda is ten.

Tai shtai kaip graziai sujungiau temas - apzvalgos aiksteles ir vaizdas jose, upe mieste, Vilnius ir Bankokas:)

The city, that doesn't sleep - Bangkok, Bangkok

Nesuprantam, kada zmones Bangkoke miega - sesta ryto islipus ir autobuso - pilna gatvese zmoniu, visi valgo, vaikscioja. Vidurnakti eini namo - vel gatveles pilnos zmoniu, staliuku, svieziu vaisiu ir pokalbiu - kalbasi, juokiasi, - is kur tiek kalbos? 3 ryto is naktinio interneto seanso einant vel tas pats - siam mieste nemiega niekas ir dede miegas cia nesilanko, matyt.

Po ramiuju pietiniu miesteliu, reikejo kiek laiko vel isivaziuoti i greita ritma, zmones, begalinius pasiulymus ir tai, kad mus traktuoja kaip mesa, pinigu maishus, kvailiukus, is kuriu galima pasipelnyti. Kad kiek ishvengtume buvimo mesa, susitikome su dviem bangkokietem, piarshchikem, Nikki ir Varaa. Praleidom puiku vakara prie japonishku makaronu porcijos ir kalbejom kalbejom kalbejom - is kur tiek kalbos...

Siandien vel ejom i mesmale - nu ka as cia taip ironishkai - ejom aplankyti didziuju turistiniu objektu - Karaliu rumu ir keliu Budos sventyklu. Jus galvojat - ka cia, eini ir nueini. Eee, nea, cia Bankokas, cia niekas nemiega, apgavikai visokio plauko taip pat. Tai teko prasibrauti pro minia 'geranorisku' taju - nuostolis nedidelis, tik apipaishytas musu zemelapis, bandant irodyti, kad sventyklos ir karaliu rumai siandien neveikia, del kazkokiu niekam nezinomu priezasciu. Bet vat kur zmones kiaules akis isideje moka graziai kalbeti - mes stovim prie iejimo i Wat Pho sventykla,o jis mus bado pirstu i priesinga puse ir sako, kad iejimas ten. Arba Karaliu rumu apsauginis, kuris prie soninio iejimo sako - eikit kitur, siandien tik tajams leidziama i vidu ieiti. Hm, mes paejejom kiek toliau, prie pagrindinio iejimo - tai aisku, durys placiai atvertos, turistu minios, niekas niekur neuzdaryta, tik eik ir aikciok nuo rumu grozio.

Lankant didziasias Budistu sventyklas, kazkaip liudesys uzejo, apeme mintys apie turizma, dvasinguma ir tustybe, dedamus pliusiukus ir daromus pinigelius:) Tai tokia liudna ir sedejau stupu pavesyje:)

Paziurekit - keletas dvasingu vaizdeliu is Wat Pho - gulinti Buda restauruojantys darbininkai geria koka kola ir ja palieka ant stelazu, berniukai i sventykla atbega supermeno kostiumais, vienuolis lesina balandzius patraukdamas cigariuka kartas nuo karto.

Judame i Bangkoka

Vakar vakarieniavome pas musulmonus. Kai uzejome, jie pasisveikino Salam Alaikum. Siryt pusryciavome pas budistus. Jie pasisveikino iprastai tajiskai - sawadee. Musulmonai laika skaiciuoja nuo tada, kai ju pranasas Mahometas is Mekos pasitrauke i Medina.Tad siemet musulmonams - 1430 m. Budistai laika skaiciuoja nuo tada, kai mire Buda. Tad siemet budistams - 2552 m. Toje pacioje salyje 1122 metu skirtumas. Nereikia nei melafono :)

Siandien - paskutine diena Krabyje. Atsibuvom. Vakar visa diena gulejome po kriokliais

ir leidomes mergaites gides vedziojami po siksnosparniu valdas olose ir po laukiniu biciu lizdais uolu papedese.

Basta. Pietu juru pakaks. Kai pamatau vaizda su kokoso palme palinkusia virs smaragdinio vandens, man pabjura nuotaika. Nusibodo. Atsiprasau labai. Bet tokia tiesa. Rita sako, kad dar pabutu, bet pazadejes daug nuolaidu per seimos valdybos posedzius, issiprasiau i siaure. Todel sivakar vaziuojam nauju nuotykiu i Bangkoka. O tuo tarpu visiems labu dienu is pirmo nerimo Ko Tao salos Mango Bay (Saulelis atsiunte nuotrauka ;))

Pure shores

I've crossed the deserts for miles

Swam water for time

Searching places to find

A piece of something to call mine

A piece of something to call mine

Ran along many moors

Walked through many doors

The place where I wanna be

Is the place I can call mine

I'm movin, I'm comin

Can you hear what I hear?

Its calling you my dear out of reach take me to my beach

I can hear it calling you

I'm comin not drowning, swimming closer to you

Never been here before

Im intrigued, Im unsure

Im searching for more

I've got something thats all mine

Ive got something thats all mine

Take me somewhere I can breathe

Ive got so much to see

This is where I want to be

In a place I can call mine

I'm movin, I'm comin

Can you hear what I hear?

Its calling you my dear out of reach

take me to my beach

I can hear it calling you

Im comin not drowning, swimming closer to you

Many faces I have seen

Many places I have been

Walked the deserts, swam the shores

Many faces I have known

Many ways in which Ive grown

Movin closer on my own

Andamanu jura, Indijos vandenynas

Kai mokiausi geografijos pas grieztaja mokytoja Sniege Raubaute, visas vandenynu juras reikejo iskalti mintinai. Buvau ismokusi, turejau devynis (cia labai gerai, gal kokie trys zmones klaseje turejo), bet niekad nebuciau pagalvojusi, kad toje Andamanu juroje, Indijos vandenyno baseine, taip tiksliau, siandien mirkysiu kojas. Ir turistas, lyg koks medinis rupintojelis, sedintis manyje, liepe man uzsideti dideli riebu pliusa. Ir uzsidejome su Zabarausku kartu, negaledami patiketi, kad isidejome dar viena vandenyna i aplankytuju krepseli. Bridome per nusekusia jura Ao Nang papludimyje, ji buvo karsta - ne kiek vesi, kad reikia pratintis, ne silta, o tiesiog karsta! Brisdami vis galvojome apie drauga ruoniuka Gyti, kuriam kuo saltesnis vanduo, tuo geriau ir nusprendem, kad tau, Gyti, cia nepatiktu, nes sukaitome kojas, kol nubridome nuo kranto iki tokios mazytes saleles. Toliau diena rutuliojosi iprastai - atrodo, kad be mocikeliu jau nebeishsiversime, tai siandien vel su juo vazinejome. Lipame ant motociklo iprastam atsumui nuo tasko a iki b, prisoka prie musu tajus ir rodo i padanga - oba, pasiziurime, nuleista, tuscia. Nespejome nei ishsigasti, nei susierzinti, kaip cia grizime namo, ka cia dabar daryti, kai tas pats vietinis parode ant kalniuko esanti padangu putimo aparata. Kol susigaudeme, kol ka, jis padejo motorrino i kalniuka istumti, pripute padanga. Eee, kazkas negerai, svilpia vejas is jos..ogi ziurim mazas raudonas stiklo gabaliukas styro padangoje. Vel nesojome nei gerai pagalvoti, kaip tas pats tajus, nurode kur motociklu remontas, uzshoko ant savishkio, nurode krypti, pamojavo pavymui - geras zmogus, mums tiek padejo, i neistare nei zodzio. Nuslinkome iki motociklu remonto, per desimt minuciu stikliukas buvo isimtas, padanga nuimta, suklijuota, ideta atgal ir motorrino atiduotas mums. Per desimt minuciu, uz 40 batu (apie 1 doleris). Apsiverkti galima nuo zmoniu gerumo, paslaugumo ir paprastumo. Kad jau motorrino sveikas, nutariam vaziuoti i toki atokesni miesteli, paziureti uolu. Sake, bus 40 minuciu kelio - tai mums iveikiama. Tik tiek, kad pusiaukeleje uzejo tropine liutis. Man tai kas - as su geltonu lietpalciu, kaip balionas ishsiputusi, o vairuotojui - ne kas - permirkes ir nemato kur vaziuoti. Tai sustojome stotelej, kur stovejo dar kelios tokios permirke poros vietiniu. Teko palaukti koki pusvalandi, kol lietus nustojo, apsisukome ir nukureme atgal i Krabi, nes iki uolu su sviesa jau butume nebespeje. Mynem mes greitkeliu koki 30 km iki Krabi miestuko, vejas svilpia, asfaltas tashkosi, sypsenos nenulipa nuo veidu: kaip tik viename britishkame zurnale, iduotame Beatos dar Londone, skaiciau apie Ewano McGregoro keliones motociklu ir kaip jis minejo, kad traukiant motociklu susilieji su gamta, uzuodi visus kvapus, apima laisve - man rodos, zinau, ka jis turejo omenyje:) Grizom, laimingi, atbegom i jau speta pamegti Krabi naktini turgu - taip taip, Jurga, ir blyneliai, ir dim sum kolduniukai, ir kokosai per siaudeli, ir kepti ledai ir visas kitas skaniausias maistas. Taip pat ir kiti malonumai - zodziu, tokia savaitgaline muge. Ant scenos groja vietines grupes - musu ausiai - geriau jos negrotu ir nedainuotu, nes kaip mano mama sako - odna palka, dva struna...Bet vietiniams patinka:) O vaikai, tai visam pasauly vienodi - valgo cukraus vata, pucia muilo burbulus ir zvengia pasikukciodami ir parodyto pirsto. Puiki dar viena diena, gero sestadienio.

Malajietiskas Krabi veidas

300 km nuo lovos Phangane iki lovos Krabi keliavome 8 valandas. Tiksliau, ne keliavome, o, kaip sake Rita, buvome paimti, supakuoti, nugabenti, ispakuoti ir pabuciuoti. Viskas taip sutvarkyta, kad netgi nesijaute kaip is laivo persedome i autobusa, o is jo i mikruske ;) Krabio dar gerai neapziurejome - vos keleta gatviu, kol suradome naktini turgu ir interneto kavine :) (beje, cia interneto deficitas, bet masazu ir kirpyklu pervirsis). Todel ispudziu dar mazai. Isskyrus tai, kad "plika akimi" matyt, kad cia daugiau malaju, nei taju ir geras smotas musulmonu. Rytoj nuomojames mocikeli ir tyrinesime Krabi apylinkes. O tuo tarpu sviezi ispudziai is paskutinio vakaro Phangane. Nesutike Laimonos ir Martyno nuejome pavalgyti i naktini turgu, nes ten kokius 2 kartus pigiau ir maistas geras. Geras, isskyrus viena patiekala, kuri, zinoma, ir pasiemiau - zuvis su ryziais. Dvoke klasikine kanalizacija. Suvalgiau ir nezinojau kas bus toliau. Adrenalinine nezinomybe :) Isgelbejo zalieji pipirai ir gurksnelis viskio Mekong uz 2 dolerius :) O cia linkejimai is Thonsala prieplaukos Phangane saulei tekant.

Perkaite rengiames kelionei i Krabi

Praejusios dvi dienos buvo karstos. Oru ir ivykiais. Isvazinejome visa sala su mocikeliu (viena karta sustabde policija, patikrino, ar neturime narkotiku, o dokumentu net neziurejo). I kai kurius kalnus musu aparatas abieju su Rita neuzvezdavo, nes buvo per statu. Tuomet pasitelkeme lietuviu liaudies isminti - boba is ratu - ratams lengviau, t.y. Rita i kalna kopdavo pesciom, o as uzbirbinbdavau dustanti mocikeli.

Vakare nuvaziavom i half moon party - geras vakarietiskas tusas su muzika, kurios nezinau kaip pavadinti. Ten pabuvom ramiai, isvaziavom anksti - gerokai prie policijai isvaikant tusa, kaip mums papasakojo kaimyne.

Siandien ilsejomes papludimyje ir, deja, nesusitikome su Laimona ir Martynu. Sorry, virtualieji draugai, nuolat prasilenkdavome - jusu zinute pamateme per velai, musu seimininke perdave, kad buvote aplanke pries valanda, o dabar rasau is visai salia 7/11, kur jusu laukeme nuo 19 iki 19:30, bet ir jus turbut pamatete musu zinute per velai :) Nesvarbu. Seksim jusu kelione ir kryzkele visvien bus. Rytoj 6 ryto isvykstame i Krabi. Tai yra paskutinis etapas (Krabi, Ko Phi Phi, Phuketas) papludimiuose. Tuomet - Bangkokas. O po to - pagaliau :)) i Tailando siaure.

Storas, siurkstus, neprognozuojamas draugiskas straublys

Siandien ryta pabudome ir pavalge pusrycius padareme tai, ka planavome dar is vakaro. Pasiememe mocikeli, salos zemelapi, daug vandens ir pavarem (vel, beje par pati karstymeti - 11:30).

Rita, jau patyrusi mocikeliste, todel turejau igudziais pasivyti ja ir neparodyti, kad vairuoti mocikeli, kai mes ant jo sedim abu, o aplink laksto farangai ir vietiniai visom imanomom transporto priemonem, yra absoliuciai nejauku. Bet OK. Po pirmu 15 min gatvese delnai jau nebeprakaitavo ir netgi aplenkiau tris tailandiecius.

Varyt su automatiniu mocikeliu, kai pagauni jo kampa - neitiketina. Vejas, kontroliuojamas greitis, karstis, zemelapis ir dar zmonike su cekavecka sypsena lupose apsivijus nugara. Varem ir dainavom... Vaziavom paziuret krioklio, kuriame nebuvo vandens. Tuomet varem prie kito ir radom dramblius.

Safario nenorejom daryt, bet neitikenai draugiskas vaikinukas pakviete mus pazaist su 20 metu amziaus mama ir 14 men mazyliu. Paemem bananu (uz 10 kartu mazesne suma, nei prase dramblio priziuretojas Bangkoko gatveje) ir serem. Nors visaip lauzau galva, nerandu palyginimo jausmui, kuris apima, kai glostai dramblio straubli. Storas, siurkstus raumens gabalas, kuris juda neprognozuojamai ir nezinai, ko is jo tiketis. Bet kai praeina pirminis nejaukumas, norisi ji paimti ir dainuoti i snerves, kaip Rita dainavo i sampano buteli per musu ikurtuves 2006 m. :)

Biciuliai, palieskit dramblio straubli. Iskart pasitvirtina, kad homo sapiens toli grazu ne vieni sapiens sitoj planetoj.

Po drambliu nuvarem prie kito krioklio. Jame vandens irgi nebuvo. Mus pasitiko vienisas senukas, priziurintis restorana. Rita sako "no water, no farang". Jis patvirtino. Karsta vasara, kriokliai isdziuvo, niekas neatvaziuoja paziuret.

O cia Rita uzfiksavo kaip as verciuosi nuo krioklio, arba tiksliau - i ji. Uzlipau i virsu, pasemt vandens i kepure, zmonike nusprende nufotkint, pasauke, kad atsisukciau, atsisukau, pasikeite svorio centras ir slydau. Juokingiausia tai, kad Rita jau buvo nuspaudusi fotomygtuka, todel fotikas uzfiksavo butent griuvimo momenta. Traumu kaip visada jokiu, tik "sudo kandes snukis" :)

Paskui juroj lijo ir zaibavo, o mes stebejome spektakli is spa, i kuri atvaziuoja atsistatyti susivareliai europieciai.

Taip ir praleidom diena. Mocikeli pasilikome, nes spejome apziureti tik puse salos. Rytoj is pat ryto pusryciauti varom i Haad Rim - siaubinga vieta, i kuria tusintis ir narkasintis per kiekviena menulio pilnati suvaro tukstanciai baltaodziu gaideliu.

Nuostabios, savarankiskos, gyvenima mylincios moters diena saloje

Kol vyras narde, as turejau daug laiko pabuti sau graziai viena.

Tas isbandymas, apie kuri uzsimine Aistis - tai prasilekti po sala ishinuomotu motorrino. Cia visi tokiais vazineja, ir jaunas, ir senas, tai knietejo ir man isbandyti. Atejau nuomotis, sakau - ar galiu isbandyti is pradziu, tik paskui nuomotis? Sako ne, duok pasa - kaip uzstata. Hm...pasirodo, pries savaite viena mergicka prisedo isbandyti ir taip spustelejo gazo rankena, kad atsitrenke i visus kitus salia buvusius mocikelius ir turejo sumoketi ne tik uz saviski apgadinta, bet ir visus kitus. Kaip pasakojo vietiniai salos gyventojai, motociklu nuomos punktai praktiskai is to ir isgyvena, kad uz bet koki nubrozdinima, ka kalbeti apie rimtesni apgadinima, ima didelius pinigus is farangu (cia taip turistus vadina).

Taip maloniai prigasdinta ishsirinkau mocikela, spekit kokios spalvos - zinoma, kad akvamarinines:) labai labai labai baisu buvo sesti, bet atsisedau, islaikiau lygsvara, net kiek pagazavau ir nurukau sau:) Manau, kad man visai neblogai sekesi, turint omenyje, kad cia eismas kita puse - kaip Anglijoje:))))))) Zinoma, negalejau nenusifotkinti.

Tai lakiojau visa diena po sala - na, tiesa toli nenuleksi, nes betoninis kelias, tai tik vienas, o zvyrekliai nu jau labai labai duobeti.

Pasinaudodama proga, kad su mocikeliu galiu ir aukstai uzvaziuoti, pasiryzau apziureti dar kelis dostoprimicatelnosti - grazius vaizdus nuo kalno. Tai uzvaziavau kiek galejau, paskui jau kojytemis.

Tai is pradziu istorija buvo tokia pat - einu einu, prieinu, o ten - viesbutis, arba...tulikas:)

Taip lipau lipau, grozejausi grozejausi, jau buvo patikejusi, kad pasieksiu auskciausia salos taska - Two view, vadinasi, kur turetu matytis ir vienas, ir kitas salos krastas. Tik kelia pastojo toks svelniai tariant siek tiek pagrauztas takelis.

O kadangi dar ir tokiu zenklu dziunglese pamaciau, tai pagalvojau, kad gal tiek to, nebebandysiu iveikti kalno su flipflopsais (shlepkem).

Bet as buvau apdovanota kitu graziu vaizdu, kiek is zemiau, bet is nardymo griztancio vyro laivo maciau is paukscio skrydzio, praktiskai:)

Ir zinoma, diena be vyro, be jau aprashytuju, turejau ir kitokiu malonumu - gerti dievisko skonio brazskiu kokteili papludimy, ar prasidnesti per parduotuves matuojantis sukneles.

Suknele labai grazi, bet nepirkau, nes mano mamyte nuimtu man galva sakydama - as tau penkias tokias ir dar grazesnes galiu pasiuti:)

Labai labai sunkiai atsisveikinome su Koh Tao, nes kazkaip jau labai cia pripratome, ir seip sala turi magiska trauka. Bet pasakeme sau - metas kelin - nepamirskime, ko cia susirinkome, ir siandien ryte atplaukeme i kita sala:) Tusovchiku sala Koh Pha Ngan. Apie ja veliau - bet tik pasakysiu, kad ishsinuomavome nameli papludimy su nepadoriai graziu vaizdu pro langa:)

Man patinka, kai jos atstato raga

ir puola, taip sako Saulelis apie triggerfish, vieninteles zuvytes, kurios gindamos savo teritorija baksnoja nardytojus savo bukais kandziai, skirtais svitrinti zolytes nuo koralu :) Cia tai, ka labiausiai isiminiau apart to, kad reikia nuolat kvepuoti, nesprogdinti plauciu ir ausu bugneliu, nevaryt i nardymo kostiuma, nebent totaliai prispiria. Saulelis yra pirmas mano nardymo instruktorius, o as - pirmas jo mokinys po to, kai gavo instruktoriaus kvalifikacija (cia kad nepritruktu salycio tasku be senelio destytojo, Vysniausku namu ir t.t.) :) Man patinka mokymu tempas: vakare 2 val filmas, 2 val skaitymas ir 3 testai. Ryta aptariame testu atsakymus, pusvalandis laisvas ir plaukiam nardyti. Tada nuo 18:30 vel filmas, skaitymas ir testai, ryta aptariame rezultatus, o per pietus plaukiam nardyt. Rytoj vel nardomnardomnardom, o tada busiu open water diver. Full-time job praktiskai. Jurga, Mariau, cia tas pats ka jus daret Koh Tao, ar ne? Cia Mango Bay Vakar Rita plauke su mumis ir pagavo kaip zuvys tarso arbuza. Atlikdamas pratimus tas zuvis turejau ranka nustumineti nuo kaukes, bo jos ramiai plauke paziuret man i akis, nieko nebijodamos. O as tuo metu variau graksciai kaip ta bezdzione, kur juda pirminy sokinedama sonu ;) Siandien Rita nusprende nebeplaukt. Pasiryzo kitam rimtam isbandymui. Pati parasys kokiam ;)

Siek tiek buities

Buitis cia nebuitishka, nes viskas nauja ir labai idomu kol kas, nes tie patogumai namuose jau buvo uzknise:)

Tik ka persikeleme i nauja kambari, nes ji gavome nemokamai, kadangi Aistis mokosi nardyti. Tai mums labai naudinga, nes reikia kazkaip ta biudzeta gelbeti. Tai tris dienas gyvensime miestelio viduryje, pro langa matome pagrindine Mae Had gatve.

Musu kambarys basic, but nice, kaip cia megsta sakyti. Seip tai labai svarus, nes savininikai - austrai, tai ordnung jauciasi ir cia.

Zinau, kad visi labiausiai nori suzinoti, kokie cia tulikai ir ar jau teko matyti baisiu. Taip, teko matyti toki 'tipo baisu' pakeles uzeigoje, bet manes jis neisgasdino, nes Seduvoj ar Baisogaloje esu maciusi tokiu pat, tai jokio soko nebuvo. Visi kiti tulikai - su klozetais. Vienintelis ypatumas - vandeni ne paspaudi, o paimi baleika, prisisemi vandens is dideles baleikos ir juo viska nupili. Ne, nuotraukos nebus....

Su dusais viskas puiku. Naujam kambary turime ir karsta vandeni, bet cia jau visiska prabanga. Nes salto cia visiskai pakanka.

Maistas maistas maistas, mmmm, kol kas svorio tikrai nepavyks numesti, nes viskas cia bais idomu isbandyti. Tas kokoso pienas gal jau kiek pabodo, bet vis tiek daug visokiu skanumynu. let, pavyzdiui, vakar naujas draugas Manuelis, italas, mums gamino pasta restorano virtuve Labai skanu ir primine namus. Beje, be to, kad yra virejas, manuelis ir nardymo gidas bei baidariu gidas po nacionalini parka:)

Siandien per pusrycius, kai as uzsisakiau kokteili su kokosu ir bananais, sis vaisiu derintys kazka primine ir su Sauleliu pradejome niuniuoti Chiungachanga. Chiuda ostrov, chiuda ostrov, zhit na niom lehko i prosto. Tai kazkaip cia man mus primine:) Bet kaip toliau ta daina? Neprisiminem nei lietuviskai, nei rusishkai. Gal kas prisimena teksta?

Stebuklas ivyko!!!

Vienoje interneto kavineje radau instaliuota "Picasa", todel kairej pusej apaciau galite rasti musu nuotraukas, neredaguotos, necenzuruotos (nes 1batas- 1 minute, nera laiko grazinimams). Linkejimai

Puse salos per puse dienos

Trekinimu to nepavadinsi, tiesiog buvo letas letas ejimas i virsu, o paskui greitas nusileidimas. Tik, deja, per pati vidurdieni. Taip save kankinome, nes labai uzsigeideme pamatyti arciausiai esancias salos izimybes. Ju nedaug, bet, sake lankstinukai, labai vertingos. Pirmos dvi, kuriu siekeme buvo Nagyuang terrace - apzvalgos aikstele, kurioje atsiveria neispasakytas vaizdas i sala, kita - banginio skeletas. Na, galvojame, del tokiu reikalu verta ir paprakaituoti.

Is pradziu nepastebejome pasukimo prie banginio skeleto, hm, kazkaip keistai pasirode, bet kopeme toliau, pasiekeme kalno virsun ir jau ishsvajotoji terasa turejo buti visai cia pat....ale tai kai terasos vietoje, pasirodo, stukso viesbutis, o Nanguyan terrace yra ne kas kita, o restorano pavadinimas:) Tiesa, restoranas vertas demesio.

Tai cia kiek ir pasedejome, net spejome nusnusti, taip tyliai ramiai, neknarkeme, o su akiniais nuo saules net ir niekas nepastebejo. Kiek pasimaude ir pamate Thai undinele (zr. apacioje) leidomes toliau i banginio skeleto paieskas. Kai takelis i sia izimybe buvo aptvertas spygliuota viela, jau bites kazka itare, bet mes uzsispyre kopeme kopmeme ir....vel priejome viesbuti:) O banginio skeletas buvo salia viesbucio registraturos numesti keli kaulai, dideli, tai gal ir banginio:)

Bet tikrai nesigailime savo zygio, nes kazkaip netycia apejome puse salos.

Beje, saloje susidureme su vienu dideliu pavojumi - stengiames nevaikscioti po kokoso palmemis, nes krentantys kokoso riesutai gali net zmogu uzmusti:)

Skruibis is Gaidzio kurso

Vakar pavarem. Tropiku saloje vietines vasaros metu per pati vidudieni (11 val) isejome i zygi pesciomis. Nuotrauka kaireje kaip tik is to zygio. Grizom 18:30 val. Buvo iskepe ir dar paskrudinti kaip spring rollsai :) O cia ka radome tolimiausiame salos kampe - vietine Rusalka (undinele). Ji pusryciams valgo BLT sumustinius, pietums sriuba su kokoso pienu, o vakare green curry, tom yam, barakudas, snapperius, lobsterius ir t.t. Todel ji imitusi ir visai ne ilgensinga, jaip jos sesyte, kur sedi ant dietos Kopenhagoj. Vakare isimetem i maiseli alaus ir nuejom pas Sauleli, o tada visi trys patraukem i prieplauka. Menulio pilnatis buvo tobula, dangus giedras, jokio vejo, silta. Aptarem Microsoft monopolija, Linux neigaluma, Apple debesis, tada viska apie Lietuva, o tada paaiskejo, kad Saulelis yra mano senelio studentas. Ir kai pasakiau "Vitalijus Zabarauskas yra mano senelis", jis pasake "oi bleeee". Visi senelio studentai, kuriuos pazinau suauges, sake ta pati. Zodziu, parasysiu seneliui laiska su Tailando zemelapiu ir apibrezta sala, kur gyvena jo studentas ir pristatysiu kaip Saulelis ir sake "Skruibis is Gaidzio kurso" :) Siandien pramiegojom visus rytinius planus :) Todel dabar karstymeti leidziame internete, o po to issinuomosim mocikeli (Sonata, ar Tauras vis dar taip vadina?) ir ismaisysim sala motorizuoti. Eina kakot vaiksciojimas pesciomis :)