Draugams

Ačiū. Buvo vakarelis kaip reikiant. Sorry, kad mažai bendravau. Patys matėt situaciją. Rita dar ilsisi, o aš žiūrinėju savo sulaužytą nosį ir ranką. Rimtai. Namuose su broliuku šokom ant mano kostiumo ir aš paslydau. Vėlgi rimtai. Bet nesvarbu. Tokio gero vakarėlio seniai nebuvo. Cheers, mates.

Penktadienis In Vino

Draugai, Pasimatykime dar prieš kelionę! Kviečiame penktadienį, vasario 27-tą, 20 val., į namų vyninę IN Vino. Kaip visada, išgerkime po taurę kitą vyno, šį kartą į nedulkėto kelelio sveikatą. Rita ir Aistis

Rita darbe

Šiandien paskutinė Ritos diena darbe. Ji vis dar ten, nors jau 21:30. Panašu, kad business as usual ;) Žinau, kad kamščiai iššauti, taurės jau tuščios, o kabinete ji viena (šaltinis patikimas;)). Žmonele, viešai kaip amerikonas sveikinu Tave. Ir didžiuojuos. Išeit iš TOKIO darbo 2009 vasarį savo noru yra drąsu. Todėl Tave ir vedžiau :)

Injekcija pozityvo

Rita atsiuntė nuorodą. Pradėjau skaityti nuo sausio 27 posto. Kai baigiau naujausiu, likau pakylėtas ir kažkodėl norėjosi apkabinti gaublį :) Sveikas protas gyvas!

Sofa travel

Mudu esame nerealūs keliautojai. Neskaitant kelių nereikšmingų kelionių už balos, veik visą pasaulį esame apkeliavę. Rimtai. Nežinojote? Mūsų keliavimo būdas - sėdėjimas ant melynos sofkutės Pylime. Mūsų 'vežėjas' - "travel channel", beveik už nemokamai nudangina į bet kurį kraštą, supažindina su vietiniais, įbruka vietinio maisto, pergyvena, suvaidina visas mūsų emocijas ir grąžina lyg niekur nieko vėl, ant mėlynos sofkikės. Labai patogus ir patikimas keliavimo būdas. Taigi, esame jau labai patyrę keliautojai. Ironija tai gerai, ale, kad telikas iš tiesų daug dalykų priartina, o internetas visa tai net dvigubai tiek prizumina. Todėl pasinaudojant "Sofa travel" paslaugomis, prieš tikrąją kelionę, puolėm žiūrėti meninių filmų apie SEAsia platesnės informacijos sumetimais. Pirmu numeriu aišku buvo parsipumpuotas "Apocalypse now" - senas geras, klasikinis apie Vietnamą ir karą, su jaunu Martin Sheen ir senu Marlonu Brando. Daugelis kitų senų gerų filmų apie šį regioną - irgi tos pačios liūdnos tematikos, deja deja. "The killing fields" - kambodžiečio ir amerikiečio žurnalisto draugystė, raudonųjų khmerų valdymo siaubingumai ir laiminga pabaiga, "The year of living dangerously" - vėl žurnalisto draugystė su vietiniu Indonezijoje. Šituose filmuose, pastatytuose maždaug 70-aisiais, man gražu tai, kad juose daug tikrumo. Jie arba paremti tikrais įvykiais, tikromis žmonių istorijomis, kas iškart jaudina, arba ten vykę įvykiai perteikti labai tikroviškai, kad perteiktų tik ką pasaulį drebinusį siaubą. Iš šių filmų gražiai matyti regiono žaizdos, kartu ir didelis noras tas žaizdas išsivalyti. Apie Pietryčių Aziją be kančios, žinoma, yra "The Beach". Dvidešimtąjį kartą jo nebežiūrėjome, nes neabejoju, kad kur nors Tailande, gudriose kavinėse turistams ant didelio ekrano vis tiek išvysime Leo dar kartą. Filmas kaip filmas, bet jo garso takelio, joks kitas garso takelis dar nenurunge - take me somewhere i can breath, i've got so much to see... "Bangkok dangerous" filmą, aišku, parsipūčiau tik dėl pavadinimo:) Vaidina gerb. Nicolas Cage, be to, kad prisižiūrėjome, kaip atrodo Bankokas naktį, nepamatėm. Na, gal dar atėjo suvokimas, kad blogus blogus bojavykus vis dar gamina, nepaisant, kad aš jų jau seniai nebežiūriu. Vaje, niekad ir nežiūrėjau....Šis filmas priminė, kad Azijoje bus ir banalumo, blizgučių. Ech... Bet nereik pamiršti, kad tikra gėlelė visai kitaip pražysta, kitaip žiedą kelia...nebent vakare, nebent vakare...

Aura, cheers!

Tavo dėka mūsų blogas turi maršrutą! Ačiū! O aš patyriau, kad nusirašinėjimas vis dar užima kvapą :) Ta proga užbėgau įvykiams už akių ir į žemėlapį sudėjau check-pointus, kurie dar neįvyko :) Nesvarbu. Likus dviems savaitėms iki skrydžio su Rita intensyviai ruošiamės. Rita geria vaistus ir vitaminus, nes susirgo, o aš tupiu darbe, nes ką tik pasveikau ir bandau pasivyti raudonuojančius darbus iš tasklisto (blogindamas :)). Prieš kelionę abu pasigavom gripą, kad nebūtų fiziškai ir emociškai per lengva dirbti, kraustytis iš namų ir baigti pasirengimą kelionei. Mano galva, tai dėsninga. Padrožėm truputį savo imunines sistemas pastarasiais mėnesiais. Beje, apie pasirengimą turbūt detaliai nieko nerašysime. Už mus tai jau puikiai padarė mūsų bičiuliai ir bičiuliai, ir turbūt dar daugelis kitų. Jei žadat keliaut, pilnai pakaks perskaityt pirmas dvi nuorodas ir spustelti ten sudėtus linkus. Mes tuo tarpu susitelksim į imunitetus :) Cheers, mates!

Bloginimo ypatumai

Bičiuliai, pagelbėkit. Tupiu prieš kompą antrą valandą (vieną valandą tupėjau vakar), ieškodamas, kaip įsidėti žemėlapį iš Google maps į blogą. Šitas reikalas In the box that pops up, copy the HTML under "Paste HTML to embed in website," and paste it into the source code of your website or blog - priminė man savijautą per kiekvieną mielą chemijos pamoką (tarp mūsų su mokytoja buvo nerašytas susitarimas - ji leidžia man nuolat nusirašinėti, bet niekada negaunu daugiau 7B). Kas yra tas bloody source code? Nesvarbu. Duokit nusirašyt... :)

Dviese, tai dviese

Štai ir pasiskirstėm rolėm - viena utriruojanti, kitas - nuvainikuojantis. Kokia istorija, be gero ir blogo personažo... Mūsų pusės metų istorija, kartu ir šie pusalpiai, tik įžangos stadijoje, tai kol kas stebime, kaip viskas įsivažiuoja. Ir įgyja vis didesnį pagreitį.. Štai šiandien išsiroviau pirmą žilą plauką. Tai atsitiko po apturėtos dešimties minučių kryžminės kolegų apklausos. Kolegų pagarbą užsitarnavau, kai pasakiau, kad imsiu suknelę, bet neimsiu auskarų ir karolių. Sunku buvo prisipažinti, kad neimsiu bent maišiuko bulvių, bet 'aš stipri, aš tai galiu'. Ši mano didi auka gali ir į gerą išeiti - pažadėta, kad rugsėjį mane pasitiks su šaltų bulvių puodu!! Grįžtant prie žilo plauko - buvau tokia nustebusi juo, kad įsidėjau atminimui į dėžutę, nelygu pirmam iškritusiam dantukui:) O grįžtant prie įžangos - pradėjom gauti nerealias dovanas. Viena jų:

Neįtikėtinai, nu neįtikėtinai, maloni moteris padarė Tailando vizas.

Labai lengva ir smagu susitikinėti su senai nematytais draugais ir pažįstamais, nes turi gerą tam priežastį.

Turim net pirmą komentarą čia!

Pažiūrėjau "Revolutionary Road" - mano manymu jis irgi apie career breaką....